5 svarbiausi kosmoso tyrimo tikslai

[Neoromancer]

1. Žemės klimato stebėsena

NASA bei Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) Žemės stebėjimų klausimą paliko be priežiūros. 2005 m. NRC grupė įrodinėjo, kad "aplinkos stebėjimo palydovų sistema yra ant žlugimo slenksčio". Garbingo amžiaus sulaukusi Landsat palydovų serija, stebinti paviršių nuo 1972 m. dirba nestabiliai. Šią problemą žadamą pataisyti.
Veiksmų planas:
*Ateinantį dešimtmetį skirti finansavimą 17 naujų palydovų, kuriuos pasiūlė Nacionalinė tyrimų tarnyba (planuojamos išlaidos:500 mln. JAV dolerių per metus)
*Įkurti Klimato agentūrą

2. pasirengti gynybai nuo asteroidų

Gynyba nuo asteroidų yra svarbu. Nei NASA, nei ESA nėra tam pasirengusios dėl pinigų stygiaus. Arčiausiai šio tikslo yra NASA projektas Spaceguard Survey. Tai 4 mln. JAV dolerių per metus kainuojanti stebėjimų teleskopu programa, kurios metu skenuojama artima erdvė ir ieškoma kilometro eilės dydžio kūnų. Tokio dydžio objektai gali sukelti pasaulines katastrofas. Tačiau niekas sistemingai neieško mažesnių asteroidų, kurie galėtų sukelti lokalines katastrofas; manoma, kad maždaug 20 tukst. jų skrieja pavojingai arti mūsų planetos.

Bauginantys asteroidai

10 km. skersmens "dinozaurų naikintojai" į Žemę trenkiasi vidutiniškai kas 100 mln. metų. Pasaulines katastrofas sukeliantys vieno ar keleto kilometrų skersmens asteroidai trenkiasi maždaug kas 0,5 mln. metų. "Miestų naikintojai", apie 50 m. skersmens, atlekia gal kartą per tūkstantmetį.
----------
Spaceguard Survey teleskopas aptiko tik didesnius nei 700 km skersmens kūnus, iš kurių nė vienas per artimiausius šimtmečius nekels grėsmės. Atradimų skaičius mažėja, šiuo metu jau surasta apie 75 proc. visų tokių asteroidų
----------
Tikimybė susidurti su kuriuo nors iš likusių 25 proc. asteroidų yra maža, tačiau jei tai įvyktų, pasekmės būtų siaubingos. Statistiškai rizika siekia 1 tūkst. žmonių mirčių per metus. Analogiškai vertinant, mažesni asteroidai sunaikina apie 100 per metus.

NASA svarsto sukurti 500 mln. JAV dolerių vertės infraraudonąjį kosminį teleskopą ir paleisti jį skrieti aplink Saulę einančia orbita.Toks prietaisas būtų pajėgus kone visus Žemei pavojų keliančius objektus, be to, analizuodamas įvairiose spektro srityse gautus duomenis, jis galėtų įvertinti jų masę 20 proc. tikslumu.
Veiksmų planas:
*Asteroidų paiešką, galbūt naudojant infraraudonąjį kosminį teleskopą, išplėsti į mažesnių objektų pusę
*Pabandyti stumtelėti asteroidą
*Sukurti oficialią potencialių pavojų įvertinimo sistemą

3. Ieškoti naujos gyvybės

Pagrindinis taikinys Marsas. NASA pasirinktą strategiją galima pavadinti sekimu vandens pėdsakais. Ieškoma ne organizmų, bet buvusios ar esamos gyvybės pėdsakų. Erdvėlaivis Phoenix šių metų viduryje turėtų nutūpti dar netirtame šiaurės poliaus regione. Tai stacionari stotis, robotine ranka galinti pasiekti kelių centimetrų gylį ir ištirti paviršiaus ledo nuosėdas. Tolimesnis žingsnis-automobilio dydžio savaeigis robotas MSL (Mars Science Laboratory)
2013 m. ESA planuoja paleisti savaeigį robotą ExoMars, kuris turi cheminę laboratoriją ir svarbiausia-gręžimo platformą, pajėgią pasiekti dviejų metrų gylį.
Planetologai ir astrobiologai tikisi parsigabenti kitų planetų grunto pavyzdžių, tame tarpe ir Marso.
Europą tyrinėjančių mokslininkų prioritetas-orbitinis erdvėlaivis, galintis nustatyti, kaip palydovo forma ir gravitacinis laukas priklauso nuo Jupiterio sukeliamų potvynių.
Veiksmų planas:
*Ruoštis paskraidinti Marso medžiagos pavyzdžių
*Pasirengti sugrįžti į Europą ir Titaną

4. Paaiškinti planetų sistemos kilmę

Ne tik gyvybės atsiradimas, bet ir planetų formavimasis buvo sudėtingas procesas. Pirmasis atsirado Jupiteris, jis ir "dirigavo" visų kitų planetų gimimui. Gal Jupiteris susiformavo iš lėto, kaip ir visos kitos planetos, o gal formą įgavo vienintelio gravitacinio susitraukimo metu? Gal jis susidarė atokiau nuo Saulės ir atkeliavo į sistemos vidų, kaip kad rodo anomaliai didelis sunkesniųjų elementų kiekis? Jei tai tiesa, jis galėjo išstumdyti mažesnius jo kelyje pasipainiojusius pasaulius? Į kai kuriuos iš šių klausimų galės atsakyti orbitinis erdvėlaivis Juno, kurį planuojama didžiosios planetos link paleisti 2011 metais.
JAXA (Japan Aerospace Exploration Agency) planuoja tiesiogiai paimti kometos branduolio medžiagos pavyzdžių.
Numatyti tolimesni Mėnulio tyrimai, taip pat atnaujinti Veneros tyrimus, paimant ir analizuojant jos grunto pavyzdžius.
Veiksmų planas:
*Atsivežti kometos branduolio, Mėnulio ir Veneros medžiagų pavyzdžių

5. Ištrūkti iš Saulės sistemos

NASA jau seniai svarsto galimybę turėti specializuotą erdvėlaivį, kuris turėtų išmatuoti aminorūgščių gausą tarpžvaigždinėse dalelėse ir išsiaiškinti, kokia sudėtingos Saulės sistemos organikos dalis atkeliavo iš "anapus". Kita užduotis-ieškoti antimaterijos dalelių, kurių galėjo atsirasti miniatiūrinėse juodosiose skylėse arba tamsiojoje medžiagoje; išsiaiškinti kiek efektyviai ties Saulės sistemos riba sulaikoma medžiaga, kartu ir kosminiai spinduliai, galintys paveikti Žemės klimatą. Taip pat reikėtų pažiūrėti, ar artimojoje tarpžvaigždinėje erdvėje yra magnetinis laukas, galintis atlikti lemiamą vaidmenį žvaigždžių susidarymo procese. Erdvėlaivis turėtų veikti ir kaip nedidelis kosminis teleskopas, atliekantis kosmologinius stebėjimus, kuriems nekliudys Saulės sistemos dulkės. Jis galėtų tirti vadinamąją Pioneer anomaliją-nepaaiškinamą jėgą, veikiančią kitus du tolimus erdvėlaivius:Pioneer 10 ir Pioneer 11, bei tiksliai nustatyti, kurioje vietoje Saulės gravitacija sufokusuoja tolimų žvaigždžių spindulius, ir taip patikrinti Einšteino bendrąją realityvumo teoriją.
Veiksmų planas:
*Pradėti kurti ir testuoti technologijas, reikalingas sukurti tarpžvaigždiniam erdvėlaiviui

Daugiau ir išsamiau skaitykite Scientific Amerikan žurnale 2008/01 Sausis (4)

[maxsas360]

pataisyk sitemos !

[Neoromancer]

pataisyk sitemos !

Dėkui,pataisiau... Malonu kad skaitote.