Metų pradžioje netoli Laukuvos išdygo keistas objektas. Skaitytojai dar vasario mėnesį skambino į redakciją ir teiravosi, kas tai galėtų būti, kam jis skirtas. Tenkindami skaitytojų smalsumą, nuvykome į greta nežinomo objekto įsikūrusią Laukuvos meteorologijos stotį. Pasirodo, naujasis statinys yra pastatytas šiai stočiai priklausančiame žemės sklype.
„Iš pradžių buvo planuot statyti jį netoli Kaltinėnų, bet vėliau nutarta vietą parinkti čia. Šio statinio paskirtis yra susijusi su meteorologija. Tačiau kol kas nenoriu apie tai nieko kalbėti, nes jis dar nebaigtas įrengti. Esu įsitikinusi, kad kai bus jo atidarymas, informacija apie tai, kas čia yra, pasieks visus, kurie tuo domėsis“, - ramina Laukuvos meteorologijos stoties viršininkė Audronė Evčenkienė.
Vėliau prie mūsų prisijungė įrangą tvarkanti specialistų brigada. Pakilę į 38 metrus siekiančio bokšto viršūnę, pasikalbėjome išsamiau.
Paaiškėjo, jog naujasis „laukuviškis“, daugeliui keliantis baimę, yra meteorologinis radiolokatorius. Toks Lietuvoje - kol kas vienintelis. Nors Suomijoje, kurios specialistai čia ir darbuojasi, sukonstruoti net 8 tokie įrenginiai. Arčiausiai mūsų iki šiol tebėra tik netoli Rygos 2006-aisiais pastatytas panašus radiolokatorius. Latvių projekto vertė apie 5,5 milijono litų, panaši suma buvo numatyta ir Lietuvoje. Specialistai paaiškino, jog pagrindinės „smegenys“ yra įmontuotos bokšto viršūnėje. Tai – galinga palydovinė antena, kurią dengia baltas kupolas.
Šio meteorologinio radiolokatoriaus elektromagnetinėmis bangomis net 250 kilometrų spinduliu nenutrūkstamai realiame laike gaunama ir skaitmenine signalų programa apdorojama informacija apie meteorologinius reiškinius, susijusius su aktyvia atmosferos konvekcija: viesulus, škvalus, krušą, perkūnijas, smarkias liūtis. Tokia informacija yra ypač naudinga sudarant prognozes ir perspėjimus apie stichinius bei katastrofinius meteorologinius reiškinius, prognozuojant potvynius, jų išplitimą bei intensyvumą. Meteorologinis radiolokatorius sudaro galimybę gauti vertikalų atmosferos pjūvį bet kuriuo norimu azimutu, horizontalų pjūvį bet kuriame aukštyje, nustatyti apatinę ir viršutinę debesų ribas, sekti debesų sistemų bei kitų atmosferos reiškinių evoliuciją ir pan.
Meteorologinius radiolokatorius eksploatuoja daugelis Europos šalių nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų. Europos šalys yra susijungusios į bendrą Europos meteorologinių radiolokatorių tinklą ir keičiasi duomenimis bei kita informacija.
Laukuvoje radiolokatorius buvo pastatytas įgyvendinant vieną iš 2008 m. Aplinkos ministerijos prioritetų – pagerinti meteorologinės informacijos operatyvumą, prognozių ir perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius efektyvumą. Projektą „Meteorologinio radiolokatoriaus vakarinėje Lietuvos dalyje įrengimas" finansuoja valstybės investicijų programa. Planuojama, kad įranga pradės veikti šių metų birželio mėnesį.
A.Evčenkienė, kaip ir kiti pašnekovai, tvirtina, jog įtakos aplink gyvenantiems žmonėms šis statinys neturės. Mat radiolokatorius pradeda „matyti“ tik toliau nei už 50 km nutolusius objektus, nes yra nukreiptas į dangų, o ne į žemę.
„Ši sistema atveria sinoptikams galimybę naudotis pasaulinio lygio meteorologinių stebėjimų ir prognozavimo duomenų gavimo, analizavimo bei vizualizavimo priemonėmis, padidina informacijos operatyvumą, prognozių ir perspėjimų efektyvumą. Integravus ir Laukuvos radiolokatoriaus duomenis, perspėjimai apie perkūnijas, krušas, liūtis ar viesulus bus pateikiami daug tiksliau“, - teigia Meteorologijos tarnybos specialistai.
Anot A.Evčenkienės, iš viso Lietuvoje veikia 20 meteorologijos stočių, 6 iš jų – regioninės (kaip ir Laukuvos). Meteorologiniai matavimai bei stebėjimai šiuo metu atliekami senos kartos sovietiniais prietaisais. Vidutinis atstumas tarp stočių yra apie 60 km. Šiuo metu Laukuvos meteorologijos stotyje dirba 5 žmonės. Įvertinant pasaulyje vyraujančias tendencijas bei šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes, būtina pereiti nuo rankinio stebėjimo būdo ir jam pritaikytos įrangos prie automatinio meteorologinių duomenų registravimo. Laukuvos meteorologai įsitikinę, jog naujasis „kaimynas“ jiems konkurencijos nesudarys ir jų darbui įtakos neturės. Mat Laukuva jau dabar naudojasi Latvijos radiolokatoriaus skleidžiamais signalais. O mūsiškis radiolokatorius, pasak stoties viršininkės, bus naudingas atokiau nuo mūsų gyvenantiems. Tačiau jau dabar aišku, kad, pradėjus veikti Laukuvos meteorologiniam radiolokatoriui, iš esmės pasikeis matavimo duomenų kiekis, atsiras galimybė gauti juos realiu laiku. Gausus informacijos kiekis bus susistemintas bei naudojamas, modeliuojant ekstremalias situacijas, sudarant prognozavimo žemėlapius bei atliekant hidrotechninius skaičiavimus. Informacinė sistema tarnaus ne vien meteorologams, bet įsilies ir į kitas Aplinkos ministerijoje naudojamas duomenų bazes bei informacines sistemas.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
"Šilalės Žinios"
www.silaleszinios.lt
