Krizės pabaigą vainikuos „dykonomika“

[Daffas]

Kai pasaulis išlips iš ekonominės duobės, santykiai tarp pirkėjų ir pardavėjų niekuomet nebebus tokie, kaip iki krizės. Nuolaidų, dovanų ir ypatingo dėmesio išlepinti vartotojai reikalaus, kad paslaugos ir net daiktai jiems būtų duodami už dyką. Vaizdžiai tariant, norėdamas parduoti marškinius, prekybininkas privalės dovanoti pirkėjui kelnes. Be to, optimistai tikina, kad tokie dalykai, kaip nemokamas miesto transportas – jau netrukus. Mat ateityje korporacijos, užuot pirkusios reklaminį plotą autobusų ar metro stotelėse, finansuos visą maršrutą, kuris baigsis ties milžinišku prekybos centru.

Jeigu tokių rėmėjų atsiras pakankamai, visiškai tikėtina, kad bent jau pagrindinės miesto transporto linijos taps nemokamos.

Prekės ir paslaugos pinga

Pasak JAV leidžiamo žurnalo „Wired” vyriausiojo redaktoriaus Chriso Andersono, nors Vakarų pasaulis skundžiasi užklupusia krize, nutylima apie nuolat pingančias prekes, o paslaugas, kurias gauname nemokamai, priimame kaip duotybę.

Ch.Andersono įsitikinimu, pasibaigus krizei verslininkai neturės kito pasirinkimo, kaip tik pasiduoti vartotojų spaudimui ir prekes bei paslaugas, ypač internete, dalinti už dyką į kairę ir į dešinę. Dėl to krizės pabaiga taps ,,dykonomikos” triumfu.

Internetas – nemokamų gėrybių rojus „Dykonomikos” atgimimą daugelis sieja su pamažu nykstančiu elektroninio pašto dėžučių limitu bei galybe kitų paslaugų, kuriomis naudojamės nemokėdami nė cento.

„Yahoo” pirmoji paskelbė, kad vartotojai galės dėžutėse laikyti neribotą kiekį duomenų. Skaitmeninių nuotraukų archyvavimo paslaugų tiekėjai, tokie kaip ,,Flickr” ar ,,Google Picassa”, taip pat nieko neprašo už tai, kad leidžia šimtais atostogų nuotraukų akimirksniu pasidalinti su draugais.

Tiesa, norintys didesnio funkcionalumo ir galimybės publikuoti daugiau fotografijų, gali pasirinkti mokamą planą, tačiau niekas neabejoja, jog tokių yra mažuma. Visi kiti su džiaugsmu skina šių ir kitų nemokamų interneto paslaugų vaisius.

Nemokamai dainas internete dalija tūkstančiai muzikos grupių; kaip grybai po lietaus dygsta internetiniai radijai, siūlantys milijonus populiariausių muzikos kūrinių klausytis už dyką.

Dalyti prekes nemokamai – pelninga Dar vienas puikus „dykonomikos” pavyzdys — Čekijoje veikianti kompanija ,,AVG Technologies”. Iš pradžių čekų sukurta antivirusinė programa sunkiai skynėsi kelią tarptautinėje rinkoje. Net patys kompanijos vadovai pradėjo abejoti, ar jiems pavyks nurungti turtingus, puikią reklaminę kampaniją sukūrusius konkurentus. Nuo to momento, kai programą nuspręsta platinti nemokamai, jos paklausa šoktelėjo šimteriopai.

Dykai prekes pradėjo dalinti ir vis daugiau fizinių, ne tik internetinių, parduotuvių. Šiuo metu JAV mirgėte mirga reklamos, kuriose įsigijus vieną daiktą, kitas siūlomas nemokamai.
Eilinis vartotojas puikiai supranta, kad jeigu kompanijos tai daro, vadinasi, joms tai naudinga, tačiau ne visuomet žino, kodėl.

Pasak Ch. Andersono, „dykonomika” ją skatinantiems verslininkams atneša svaiginantį pelną. Mokslininkai įrodė, kad tarp minimalios kainos ir ,,jokios” kainos žioji milžiniška praraja. Net jeigu daiktas kainuoja kelis centus, daugelis potencialių pirkėjų svarstys, ar verta jį įsigyti. Tuo tarpu išvydęs užrašą „nemokamai” retas skiria daug dėmesio daikto vertei; tokiais atvejai galioja paprasta logika: „nepatiks – išmesiu”.

Procentas mokančių išlaiko 99 proc. nemokančių Pati pelningiausia „dykonomikos” apraiška – kai už 99 proc. nemokamai paslaugomis besinaudojančių vartotojų sumoka likęs procentas. Būtent tokiu principu veikia minėtoji AVG antivirusinė programa. Daugelis programos turėtojų renkasi nemokamą versiją, tačiau, nedidelė dalis tų, kurie ryžtasi nusipirkti daugiau funkcijų turinčią mokamą programą, išlaiko visus ,,dykaduonius”.

Panašiu principu veikia nemokamai nuotraukas savo serveriuose leidžiančios laikyti kompanijos. Dykai paslaugomis besinaudojančių vartotojų sukeltus nuostolius padengia maža dalelė mokamos versijos turėtojų.

Kaip tai įmanoma? Dėl nepaprastai atpigusių naujausių technologijų. Serverių sparta ir talpa bei plačiajuostis internetas tapo tokie pigūs, kad tiekėjams nieko nereiškia atiduoti paslauga už dyką didžiajai daliai vartotojų, o pelną uždirbti iš kelių procentų, pasiryžusių susimokėti už papildomą programų funkcionalumą.

Ateina pirkti DVD, įsigyja skalbyklę

Vienas populiariausių ir seniausių „dykonomikos” modelių, kai už vienam vartotojui nemokamai suteiktas paslaugas sumoka trečioji šalis. Tai – internetinės žiniasklaidos, televizijos ir radijo suformuotas modelis. Skaitytojai, žiūrovai ar klausytojai informaciją gauna nemokamai, tačiau už ją sumoka reklamos užsakovai.

Pakoreguotas pastarasis modelis persikėlė ir į parduotuvių sales. Pavyzdžiui, perkate vieną DVD plokštelę, kitą gaunate nemokamai. Konkrečiai šio sandorio metu pardavėjas patiria nuostolius, tačiau jis tikisi, kad į parduotuvę priviliotas pirkėjas išleis pinigus įsigydamas dar kažką ir tokiu būdų kompensuos verslininko investiciją. Jeigu klientas ateina dėl DVD plokštelės, bet nusiperka skalbyklę, ,,dykonomikos” triukas atsiperka keliasdešimt kartų. Na, o jeigu jis kartu su DVD nusiperka žurnalą, pardavėjas bent jau nepatiria nuostolių.

Naujienos – ne tik nemokamai

Prognozuojama, kad ateities žiniasklaida beveik visiškai persikels į internetą, tačiau nebus visiškai nemokama. Kaip neseniai leido suprasti JAV žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, didysis naujienų srautas visuomet liks nemokamas, tačiau už specialiuosius reportažus ar didelę finansinę vertę turinčią informaciją gali tekti mokėti.
Tokiu principu šiuo metu veikia ,,Wall Street Journal” portalas, kai dalis straipsnių pateikiama nemokamai, o už kitus imamas simbolinis prenumeratos mokestis.

Panašiu modeliu pradeda sekti ir vis daugiau regioninių JAV naujienų portalų, kai už ekskliuzyvinę informaciją prašoma nedidelio mokesčio. Pasak ekonomistų, kol kas sunku pasakyti, ar tokia taktika pasiteisins, tačiau vis garsiau reiškiamos nuomonė, jog žiniasklaidos ateitis – išmintingas „dykonomikos” ir ekskliuzyvumo derinys.

Ko pasaulį išmokė skutimosi peiliukų tėvas

„Dykonomikos” pradininku laikomas modernių skutimosi peiliukų tėvas čikagietis Kingas Campas Gillette’as. Kaip knygoje „Free: The Future of Radical Price” rašo Ch. Andrsonas, verslininkui ir išradėjui sunkiai sekėsi parduoti naujovišką įnagį. Per 1903-iuosius metus jis pardavė kiek daugiau nei penkias dešimtis peiliukų laikiklių ir 168 keičiamus peiliukus.

Tuomet verslininkui šovė beprotiška mintis: kas jeigu pamėginus kotelius dalinti dykai, tikintis, kad peiliukus žmonės įsigis vėliau.

K.C.Gillette’as sudarė sutartis su bankais, kad šie kiekvienam sąskaitą atsidariusiam klientui nemokamai duotų skutimosi peiliuko laikiklį. Netrukus išradėjas ėmė dalinti skutimosi kotelius, o dažnai ir visą komplektą, dykai spurgų, zefyrų, kavos ir arbatos pirkėjams.

Išdalinus dešimtis tūkstančių skutimosi priemonių nemokamai, K.C.Gillette’o verslas pasiekė neregėtas aukštumas. Amerika neatsispyrė dykai dalijamos prekės kerams, o ,,Gillette” šūkį „Geriau vyrai nesuras” išmoko vartotojai nuo Europos iki Azijos.

Šaltinis lrytas.lt.

Mano nuomone straipsnis tikrai įdomus. Ir prašyčiau neperskaičius nepostinti.

[Miro]

Tik ne LT ,LT ,kad nupirktum marskinius is taves atims kelnes ir dar kaip delspinigius atims trusikus:))

[aBOSAS]

Tik ne LT ,LT ,kad nupirktum marskinius is taves atims kelnes ir dar kaip delspinigius atims trusikus:))

Grazei pasakyta

[Mantingas]

Kai atims triusikus, nebereiks ir marškinių.

[Miro]

Marskiniu reikes,tik siek tiek didesniu,kad galetum pridengti ,tai ka anksciau pridengdavo trusikai