Aralo jūra
Parašytas: Tre Rgp 05, 2009 12:50 pm
Kadangi danguje štilius, nutariau pasižvalgyti po jūrą.
Tiksliau po buvusią jūra.
Parinkau nuotraukų iš interneto apie tai koks buvo šis ežeras ir kuo jis tapo.
----------------------
Wikipedia:
Iki 1960 m. Aralas buvo ketvirtas plotu ežeras pasaulyje, bet, nukreipus svarbiausių Aralo intakų Amu Darjos ir Syr Darjos vandenį vilnamedžių plantacijoms drėkinti, XX a. 7-ąjį dešimtmetį ėmė sparčiai sekti.
XX a. 4 dešimtmetyje Sovietų Sąjunga pradėjo įgyvendinti „medvilnės nepriklausomybės politiką“, siekdama tapti lydere pasaulinėje medvilnės rinkoje, todėl regione buvo pradėta plėtoti žemdirbystė – auginama medvilnė, laukams drėkinti pradėti intensyviai kasti irigacijos kanalai. Daugelis šių kanalų iškasti nekokybiškai, todėl daug vandens nepasiekia laukų ir pakeliui išgaruoja arba įsisunkia į dirvą (pvz., didžiausiame pasaulyje Karakumų kanale, įvairiais apskaičiavimais, prarandama 30-70% vandens). Kanalų statyba intensyvėjo, ir 1960 m. iš Syr Darjos ir Amu Darjos buvo nukreipiama 20-50 km³ vandens kasmet. Dėl to apie 1960 metus Aralas ėmė sparčiai sekti.
Štai taip nuseko ežeras:
O čia vaizdai kas liko po nusekimo:
Tiksliau po buvusią jūra.
Parinkau nuotraukų iš interneto apie tai koks buvo šis ežeras ir kuo jis tapo.
----------------------
Wikipedia:
Iki 1960 m. Aralas buvo ketvirtas plotu ežeras pasaulyje, bet, nukreipus svarbiausių Aralo intakų Amu Darjos ir Syr Darjos vandenį vilnamedžių plantacijoms drėkinti, XX a. 7-ąjį dešimtmetį ėmė sparčiai sekti.
XX a. 4 dešimtmetyje Sovietų Sąjunga pradėjo įgyvendinti „medvilnės nepriklausomybės politiką“, siekdama tapti lydere pasaulinėje medvilnės rinkoje, todėl regione buvo pradėta plėtoti žemdirbystė – auginama medvilnė, laukams drėkinti pradėti intensyviai kasti irigacijos kanalai. Daugelis šių kanalų iškasti nekokybiškai, todėl daug vandens nepasiekia laukų ir pakeliui išgaruoja arba įsisunkia į dirvą (pvz., didžiausiame pasaulyje Karakumų kanale, įvairiais apskaičiavimais, prarandama 30-70% vandens). Kanalų statyba intensyvėjo, ir 1960 m. iš Syr Darjos ir Amu Darjos buvo nukreipiama 20-50 km³ vandens kasmet. Dėl to apie 1960 metus Aralas ėmė sparčiai sekti.
Štai taip nuseko ežeras:
O čia vaizdai kas liko po nusekimo: