Mėnulį tiriantis japonų kosminis aparatas „Selene“ Žemės palydove nerado jokių vandens pėdsakų, kuriuos tikėjosi aptikti mokslininkai, praneša space.com. Ilgą laiką mokslininkai manė, kad nuolatinėse sutemose skendinčiuose Mėnulio krateriuose gali būti sušalusio vandens, kuris galėtų būti naudojamas planuojamų bazių Žemės palydovo paviršiuje reikmėms. Tačiau naujausi japonų kosminio aparato „Selene“ (dar vadinamo „Kaguya“) surinkti duomenys nuteikia pesimistiškai.
Pirmą kartą duomenų apie galimas sušalusio vandens atsargas mokslininkai gavo dar 1994 metais iš „Clemente“ kosminio aparato, tuo metu stebėjusio Mėnulio paviršių. Tačiau duomenys pasirodė nepatikimi.
1998 metais kito NASA palydovas „Lunar Prospector“ aptiko didžiulį ledo kiekį, besislepiantį Mėnulio ašigaliuose. Vėliau šis kosminis aparatas buvo specialiai sudaužytas pietų ašigalio krateryje, tikintis, kad smūgis „išsvies“ negiliai esantį ledą, tačiau mokslininkams nepavyko aptikti jokių vandens garų ženklų susidūrimo metu.
Dabar mokslininkai, naudodamiesi naujausio japonų palydovo „Kaguya“ įranga, pažvelgė į Mėnulio pietų ašigalyje esančio „Shackletono“ kraterio dugną. Niekada Saulės spindulių neapšviečiamame krateryje mokslininkai tikėjosi rasti ledo. Deja, „Kaguya“ neaptiko jokių sušalusio vandens pėdsakų.
Tačiau, anot japonų mokslininkų, Mėnulyje smulkios ledo dalelės gali būti sumišusios su dirva. Taip pat egzistuoja tikimybė, kad ledo pavyks rasti kituose krateriuose.
Jei pavyktų Mėnulyje aptikti sušalusio vandens atsargų, tai stipriai palengvintų ateities bazių statybas ir jų gyventojų aprūpinimą.

Šaltinis: www.delfi.lt