Moderatoriai: nerux, cvykas, vytas121
as marco22Mindugs rašė: Marco22,
mūsų namas plytinis dviejų aukštų 200m2. Iš vidaus šiltintas 5 cm vata, bet nėra labai šiltas, nes per 12val. atšala apie 3-4 laipsnius, kai lauke nulis. Radiatoriai skardiniai. Pagriundinis kuras - anglis. Kokį galingumą rekomenduotum? 20kw ar 30kW?
, bet pas mane namas plytinis, panasios kvadraturos, dvieju aukstu, su pripustu oro tarpu 5 cm. pas mane 20 kw pecius atramos gamybos, bet galingumo pilnai pakankaAisku 20kw. 30kw katilui reikia maziausei 250m2 . O tai namas nepelyja,kad isvidaus apsiltinta,nes rasos taskas susidaro tarp vatos ir plytos.Mindugs rašė:Marco22,marko22 rašė:Pas mane nera jokio dumtraukio voztuvo,nieks nesikisa,temperatura su anglim 50- 60 daugiau negaliu kelt nes biskeli pergalingas pagal mano kvadratura,jei pakeliu dabar orai pliusinei mazai energijos reik uzsidaro visos pavaros ir tada gali uzkaist virs simto.Kai 60 laikau ir ilga laika nereikalauja energijos,uzgesta anglys.Gryztamasis tai jam vienodai koks,nes jis kitokiu principu dirba,svarbu jam greitai necirkuliuiotu vanduo per katila.Nieks nesikisa,tik kai pradeda lyti prilija per indekla,nesu uzdejas stogelio.
mūsų namas plytinis dviejų aukštų 200m2. Iš vidaus šiltintas 5 cm vata, bet nėra labai šiltas, nes per 12val. atšala apie 3-4 laipsnius, kai lauke nulis. Radiatoriai skardiniai. Pagriundinis kuras - anglis. Kokį galingumą rekomenduotum? 20kw ar 30kW?
neaisku itariu tevukas uzvirines buvo tesioh atydarytas ant max buvo o rankena sukiojant jokios reakcjossabas1 rašė:O tai kaip sugebejo 4 eigis uzsikirsti?bmwfanas rašė:pas mane irgi buvo ta problema su kondensatu iki tokio lygio kad peciaus durys prilimpa vos galma atydaryt
problema slapios malkos ir uzsikirtes 4 eigis voztuvas
Tai esme manau kad yra peciuje nes pries tai turejau OPOP 424 patikek jokios problemos nebuvo per 5 metus nereikejo kamino valyti uzsigeidziau peciaus kad nereiketu i katiline lakstyt o dabar turiu beda, slapesnes malkos neydesi, dar ir siaip ne viska gali kurent kad smalom ar kokiais suodziais neapsinestu. O zvake (EKONOTERM) ne tas pecius kuris man patiktu. Isdeginau kamina siaip ne taip isvaliau iki blizgesio kurenau tik anglim, prakurom naudodamas malku maza kieki kaip ir viskas pasitaise tik niekaip nesupratau viena vakara eme ir apsipyle kaminas kondensatu.dzeimsas rašė:To Sabas: turejau per savo kurenimo amzely LT gamybos Vienybe 16,ir Kalvis pasyvius pecius,
tai keikdavaus ,kaip tamsta ,kas savaite po smalos gabala ,prakaituotas krapstydavau,vis galvodavau kame cia reik.,
pasirodo ,dumo isgirtasis vertimas,indekle ir peciuje palieka rysku smalos kieky,
esme:reikia kad indekle(kamine),nebutu salto dumo,nes kondensuojas ir limpa prie seneliu ,
tai isprendzia paprasciausias pastovus oro putimas(ventiliatorius),
todel pirkau peciu su ventiliatorium,ir baigesi vargai-atsidarau shachta rugsejo 1ma-nieko ten nerandu,ir jau trys metai nezinau kas yra indeklo ,ar peciuas valymas...
Kas per zvake,gal pastringa teleskopas,trosas ir nebeprispaudzia.mercuris rašė:Turiu problemą su ,,Žvakės´´ katilu. Malkos sausos, uosinės, kaminas ir pečius išvalyti . Užkūrus dega puikiausiai, tik kai ,kepurė´ nusileidžia iki vidurio, ugnis prigęsta ir vos berusena, temperatūra nukrenta iki 30° .Oro gauna pakankamai, esu atvedęs iš lauko 15 cm diametro gofruotą ortakį. Kartais tik apatinių durelių pravėrimas tepadeda, kas yra negerai ( prasideda apatinis degimas ). Toliau, ,kepurei´ nusileidus vėl viskas gerai.
Gal kam yra taip buvę kad pridūsta ,Žvakė´ ? Ar galite ką patarti. Ačiū.
Nu netringa, prisispaudžia, o rusena, nedega nors tu ką.marko22 rašė:Kas per zvake,gal pastringa teleskopas,trosas ir nebeprispaudzia.mercuris rašė:Turiu problemą su ,,Žvakės´´ katilu. Malkos sausos, uosinės, kaminas ir pečius išvalyti . Užkūrus dega puikiausiai, tik kai ,kepurė´ nusileidžia iki vidurio, ugnis prigęsta ir vos berusena, temperatūra nukrenta iki 30° .Oro gauna pakankamai, esu atvedęs iš lauko 15 cm diametro gofruotą ortakį. Kartais tik apatinių durelių pravėrimas tepadeda, kas yra negerai ( prasideda apatinis degimas ). Toliau, ,kepurei´ nusileidus vėl viskas gerai.
Gal kam yra taip buvę kad pridūsta ,Žvakė´ ? Ar galite ką patarti. Ačiū.
Idomiai cia,gal cia stropuvos su tuo mandriu reguliatorium,tokio katilo nesu turejas net nzinau kaip jis veikia.O kaip ta gofra tiesiai prie katilo padavimo pajungta.O gal kai puse sudega,namui nebereikia silumos ir uzgesta,o po to sunkiai kol isidega,o namas pradeda reikalauti silumos,nukrenta iki 30 laipsniu kol jisai normaliai isidega.mercuris rašė:Nu netringa, prisispaudžia, o rusena, nedega nors tu ką.marko22 rašė:Kas per zvake,gal pastringa teleskopas,trosas ir nebeprispaudzia.mercuris rašė:Turiu problemą su ,,Žvakės´´ katilu. Malkos sausos, uosinės, kaminas ir pečius išvalyti . Užkūrus dega puikiausiai, tik kai ,kepurė´ nusileidžia iki vidurio, ugnis prigęsta ir vos berusena, temperatūra nukrenta iki 30° .Oro gauna pakankamai, esu atvedęs iš lauko 15 cm diametro gofruotą ortakį. Kartais tik apatinių durelių pravėrimas tepadeda, kas yra negerai ( prasideda apatinis degimas ). Toliau, ,kepurei´ nusileidus vėl viskas gerai.
Gal kam yra taip buvę kad pridūsta ,Žvakė´ ? Ar galite ką patarti. Ačiū.
Įtariu kad silpna kamino trauka. Kaip reikėtų išbandyti ar pakankama trauka yra pačiam katile ? Gal yra koks būdas ?
Jei nebutu traukos,priruktu labai daznai.Cia kazkas su oro padavimu,gal teleskopas koks kiauras,kazkokiu budu iki degimo vietos nedaeina oras,ar ta kepure levai padaryta pas zvake,pas ekonotermo nera kepures,bet ora paduoda i visus galus nors ir i pelenus sulystu paduotu.Turi toj vietoj kur nebedega bandyti su kompresoriu ar siurblio antru galu oro papust,paziuret ar i degimo vieta eina oras,ar kur prosali.Ventiliacija pabandyk uzkist katelineje,vdrug perdaug oro issiurbe is katilines.mercuris rašė:Katilas ne Stropuvos, o Žvakė. Gofra su šaltu oru nėra pajungta, tik privesta prie oro įėjimo angos. Jeigu namui nebereikėtų šilumos turėtų užsidaryti oro reguliavimo sklendė, o dabar ji atidaryta, bet pečius nedega kaip turėtų.
Uosis maišytas su šiek tiek beržo ir ąžuolo. Nemanau kad tame esmė.Kipsas rašė:O nebandei pamaisyt ivairesnes medienos prie uosio - pvz. drebules ar egles .
Aš irgi galvojau kad trūksta oro, todėl ir privedžiau tą gofruotą ortakį su lauko oru, bet nelabai padėjo. Reiks pažiūrėt ar tikrai nepraeina oas teleskopu ir prapūst su kuo. Kažin ar senu dulkių siurbliu kur eina pajungti šlangą išėjiman pavyks.marko22 rašė:Jei nebutu traukos,priruktu labai daznai.Cia kazkas su oro padavimu,gal teleskopas koks kiauras,kazkokiu budu iki degimo vietos nedaeina oras,ar ta kepure levai padaryta pas zvake,pas ekonotermo nera kepures,bet ora paduoda i visus galus nors ir i pelenus sulystu paduotu.Turi toj vietoj kur nebedega bandyti su kompresoriu ar siurblio antru galu oro papust,paziuret ar i degimo vieta eina oras,ar kur prosali.Ventiliacija pabandyk uzkist katelineje,vdrug perdaug oro issiurbe is katilines.mercuris rašė:Katilas ne Stropuvos, o Žvakė. Gofra su šaltu oru nėra pajungta, tik privesta prie oro įėjimo angos. Jeigu namui nebereikėtų šilumos turėtų užsidaryti oro reguliavimo sklendė, o dabar ji atidaryta, bet pečius nedega kaip turėtų.
o taip darosi nuo pečiaus pastatymo,ar tokie pokštai prasidejo vėliau.mercuris rašė:Aš irgi galvojau kad trūksta oro, todėl ir privedžiau tą gofruotą ortakį su lauko oru, bet nelabai padėjo. Reiks pažiūrėt ar tikrai nepraeina oas teleskopu ir prapūst su kuo. Kažin ar senu dulkių siurbliu kur eina pajungti šlangą išėjiman pavyks.marko22 rašė:Jei nebutu traukos,priruktu labai daznai.Cia kazkas su oro padavimu,gal teleskopas koks kiauras,kazkokiu budu iki degimo vietos nedaeina oras,ar ta kepure levai padaryta pas zvake,pas ekonotermo nera kepures,bet ora paduoda i visus galus nors ir i pelenus sulystu paduotu.Turi toj vietoj kur nebedega bandyti su kompresoriu ar siurblio antru galu oro papust,paziuret ar i degimo vieta eina oras,ar kur prosali.Ventiliacija pabandyk uzkist katelineje,vdrug perdaug oro issiurbe is katilines.mercuris rašė:Katilas ne Stropuvos, o Žvakė. Gofra su šaltu oru nėra pajungta, tik privesta prie oro įėjimo angos. Jeigu namui nebereikėtų šilumos turėtų užsidaryti oro reguliavimo sklendė, o dabar ji atidaryta, bet pečius nedega kaip turėtų.
su kaminu rekonstrukcijos nedarei? susudaro vadinamas oro maišas-kamštis.skirtingi slėgiai kamino ir pečiaus oro atžvilgiu.šviežias oras degimui paduodamas iš viršaus žemyn (skirtingai nuo kitų KKK), todėl slysta tik pakuros poviršium ir po to traukiamas atgal į viršų-kaminą. Kadangi palaikyti viso viršutinio pakuros paviršiaus degimą reikalingas nemažas nuslystančio tuo paviršium paduodamo oro srautas - ženkliau sumažėjus kamino traukai, paduodamo oro nepakanka .kažkur skaičiau kad papildomai stato paprasta kompo ventiliatoriu kur stovi oro reguliavimo skendė.cia iš http://www.supermama.lt/forumas/lofiver ... 46147.html šviežias paduodamas oras skverbiasi iš viršaus žemyn teleskopiniu vamzdžiu. O įkaitusios degimo dujos visada linkę kilti į viršų - tuo pačiu ir į tą teleskopinį oro padavimo vamzdį. Taigi - yra priešingi dujų srautai. Degant pakurai ir vamzdžiui vis ilgėjant, šviežio patenkančio oro kelias iki degimo židinio irgi ilgėja. Kažkuriuo momentu įkaitusių į viršų kylančių dujų pasipriešinimas tam šviežio oro srautui dėl vis ilgėjančio kelio tampa kritinis ir degimo židinio pradeda nepasiekti pakankamas deguonies kiekis. Yra keletas niuansų - atkreipiau dėmesį, kad kūrenant malkom šios problemos pas mane nėra, o kūrenant ženkliai kaitresniais pjuvenų briketais (tas pat galioja ir anglim) ji atsiranda. Manau paaiškinimas galėtų būtų toks, kad kaitresnės dujos bando greičiau skverbtis į viršų, taip sukeldamos didesnį pasipriešinimą šviežio oro padavimui. Be to anglių bei briketų degimui reikalingas didesnis deguonies kiekis. Bent man atrodo kad priežastis būtent tokia, o šiaip toks degimas iki pusės buvo vienintelis esminis mano klausimas atvažiavusiems Stropuvos specams. Tie mykė lygiai kaip rašė Raimz - mmm, uuuu, eeee. Ir galiausiai išmykė kad galbūt!! padėtų pūtiklis.mercuris rašė:Tie pokštai darosi jau kokie trys metai ( pečiui penki). Tikrai pokštai, nes kartais dega gerai, o kai kada norisi išmesti jį. Nukėlęs oro reguliavimo sklendę , su veidrodėliu matosi teleskopas kiaurai ir liepsna po kepure. Taip kad oro turėtų gauti, o neįkaitina daugiau 30°- 36° , turiu apatines dureles pradaryti kad atsigautų.
Pas ekonoterma yra atskiras oro padavimas is apacios kurenant anglim ir itaisytas ventiliatorius,pas mane geras traukimas tai jo kaip ir nereikia.Turbut varijantas butu i zvake itaisiti ventiliatoriu ,mazdaug toki http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=86928 .O kaminas kiek auksciau kraigo,gal lygiai su kraigu,reiktu koki pusmetri paaukstint.mercuris rašė:Tie pokštai darosi jau kokie trys metai ( pečiui penki). Tikrai pokštai, nes kartais dega gerai, o kai kada norisi išmesti jį. Nukėlęs oro reguliavimo sklendę , su veidrodėliu matosi teleskopas kiaurai ir liepsna po kepure. Taip kad oro turėtų gauti, o neįkaitina daugiau 30°- 36° , turiu apatines dureles pradaryti kad atsigautų.
Labai protingas ir logiškas paaiškinimas. Ačiū mazas. Perskaičiau apie oro padavimo ventiliatorius Supermamų ir Stropuvos forumuose. Pačiam dėti nuo pc manau neverta, nes be automatikos reiks lakstyti į rūsį įjungt¿išjungt, o turėtų suveikti nuo temperatūros svyravimų. Galvoju pasidomėti Stropuvos ventiliatoriu ar tiktų Žvakei.mazas rašė:su kaminu rekonstrukcijos nedarei? susudaro vadinamas oro maišas-kamštis.skirtingi slėgiai kamino ir pečiaus oro atžvilgiu.šviežias oras degimui paduodamas iš viršaus žemyn (skirtingai nuo kitų KKK), todėl slysta tik pakuros poviršium ir po to traukiamas atgal į viršų-kaminą. Kadangi palaikyti viso viršutinio pakuros paviršiaus degimą reikalingas nemažas nuslystančio tuo paviršium paduodamo oro srautas - ženkliau sumažėjus kamino traukai, paduodamo oro nepakanka .kažkur skaičiau kad papildomai stato paprasta kompo ventiliatoriu kur stovi oro reguliavimo skendė.cia iš http://www.supermama.lt/forumas/lofiver ... 46147.html šviežias paduodamas oras skverbiasi iš viršaus žemyn teleskopiniu vamzdžiu. O įkaitusios degimo dujos visada linkę kilti į viršų - tuo pačiu ir į tą teleskopinį oro padavimo vamzdį. Taigi - yra priešingi dujų srautai. Degant pakurai ir vamzdžiui vis ilgėjant, šviežio patenkančio oro kelias iki degimo židinio irgi ilgėja. Kažkuriuo momentu įkaitusių į viršų kylančių dujų pasipriešinimas tam šviežio oro srautui dėl vis ilgėjančio kelio tampa kritinis ir degimo židinio pradeda nepasiekti pakankamas deguonies kiekis. Yra keletas niuansų - atkreipiau dėmesį, kad kūrenant malkom šios problemos pas mane nėra, o kūrenant ženkliai kaitresniais pjuvenų briketais (tas pat galioja ir anglim) ji atsiranda. Manau paaiškinimas galėtų būtų toks, kad kaitresnės dujos bando greičiau skverbtis į viršų, taip sukeldamos didesnį pasipriešinimą šviežio oro padavimui. Be to anglių bei briketų degimui reikalingas didesnis deguonies kiekis. Bent man atrodo kad priežastis būtent tokia, o šiaip toks degimas iki pusės buvo vienintelis esminis mano klausimas atvažiavusiems Stropuvos specams. Tie mykė lygiai kaip rašė Raimz - mmm, uuuu, eeee. Ir galiausiai išmykė kad galbūt!! padėtų pūtiklis.mercuris rašė:Tie pokštai darosi jau kokie trys metai ( pečiui penki). Tikrai pokštai, nes kartais dega gerai, o kai kada norisi išmesti jį. Nukėlęs oro reguliavimo sklendę , su veidrodėliu matosi teleskopas kiaurai ir liepsna po kepure. Taip kad oro turėtų gauti, o neįkaitina daugiau 30°- 36° , turiu apatines dureles pradaryti kad atsigautų.
http://www.sildymaslit.lt/pridedamas-ko ... tas-emmeti visa automalika.Issimatuok skyle koks telpa ir nusipirk,kad tilptu i vidu ventiliatorius 220v is lemonos ar dar kur.mercuris rašė: Labai protingas ir logiškas paaiškinimas. Ačiū mazas. Perskaičiau apie oro padavimo ventiliatorius Supermamų ir Stropuvos forumuose. Pačiam dėti nuo pc manau neverta, nes be automatikos reiks lakstyti į rūsį įjungt¿išjungt, o turėtų suveikti nuo temperatūros svyravimų. Galvoju pasidomėti Stropuvos ventiliatoriu ar tiktų Žvakei.
termoliaguliatoriu turi ir siurblis.tik jo veikimas atvirkštinis.jis isijungia pakilus temperaturai o tau reiketu jei nukrinta temperatura ,tada isijungia ir paleidzia ventiliatoriu,ar tikrai pades ventiliatorius juk galima ir paprasta kompini ventiliatoriu pasijungti bandymui.na o jei padeda tada dairytis i rimtesne konstrukcija.sekmesmercuris rašė:Labai protingas ir logiškas paaiškinimas. Ačiū mazas. Perskaičiau apie oro padavimo ventiliatorius Supermamų ir Stropuvos forumuose. Pačiam dėti nuo pc manau neverta, nes be automatikos reiks lakstyti į rūsį įjungt¿išjungt, o turėtų suveikti nuo temperatūros svyravimų. Galvoju pasidomėti Stropuvos ventiliatoriu ar tiktų Žvakei.mazas rašė:su kaminu rekonstrukcijos nedarei? susudaro vadinamas oro maišas-kamštis.skirtingi slėgiai kamino ir pečiaus oro atžvilgiu.šviežias oras degimui paduodamas iš viršaus žemyn (skirtingai nuo kitų KKK), todėl slysta tik pakuros poviršium ir po to traukiamas atgal į viršų-kaminą. Kadangi palaikyti viso viršutinio pakuros paviršiaus degimą reikalingas nemažas nuslystančio tuo paviršium paduodamo oro srautas - ženkliau sumažėjus kamino traukai, paduodamo oro nepakanka .kažkur skaičiau kad papildomai stato paprasta kompo ventiliatoriu kur stovi oro reguliavimo skendė.cia iš http://www.supermama.lt/forumas/lofiver ... 46147.html šviežias paduodamas oras skverbiasi iš viršaus žemyn teleskopiniu vamzdžiu. O įkaitusios degimo dujos visada linkę kilti į viršų - tuo pačiu ir į tą teleskopinį oro padavimo vamzdį. Taigi - yra priešingi dujų srautai. Degant pakurai ir vamzdžiui vis ilgėjant, šviežio patenkančio oro kelias iki degimo židinio irgi ilgėja. Kažkuriuo momentu įkaitusių į viršų kylančių dujų pasipriešinimas tam šviežio oro srautui dėl vis ilgėjančio kelio tampa kritinis ir degimo židinio pradeda nepasiekti pakankamas deguonies kiekis. Yra keletas niuansų - atkreipiau dėmesį, kad kūrenant malkom šios problemos pas mane nėra, o kūrenant ženkliai kaitresniais pjuvenų briketais (tas pat galioja ir anglim) ji atsiranda. Manau paaiškinimas galėtų būtų toks, kad kaitresnės dujos bando greičiau skverbtis į viršų, taip sukeldamos didesnį pasipriešinimą šviežio oro padavimui. Be to anglių bei briketų degimui reikalingas didesnis deguonies kiekis. Bent man atrodo kad priežastis būtent tokia, o šiaip toks degimas iki pusės buvo vienintelis esminis mano klausimas atvažiavusiems Stropuvos specams. Tie mykė lygiai kaip rašė Raimz - mmm, uuuu, eeee. Ir galiausiai išmykė kad galbūt!! padėtų pūtiklis.mercuris rašė:Tie pokštai darosi jau kokie trys metai ( pečiui penki). Tikrai pokštai, nes kartais dega gerai, o kai kada norisi išmesti jį. Nukėlęs oro reguliavimo sklendę , su veidrodėliu matosi teleskopas kiaurai ir liepsna po kepure. Taip kad oro turėtų gauti, o neįkaitina daugiau 30°- 36° , turiu apatines dureles pradaryti kad atsigautų.
Tai tapati siurblio termoreguliatoriu eina padaryti ,kad dirbtu atvirksciai,tik laida reikia prie kito kontakto prisukt.Aisku geriau statyti atskira,nes geriau eis sureguliuoti,tarkim su vienu termoreguliatorium nustacius ant 50 ,ventiliatorius dirbs kol pakils iki 50 ,tada ventiliatorius issijungs,o siurblys prades dirbti.Butu geriau,kad ventiliatorius dirbtu iki 60 ,o siurblys gali pradeti suktis nuo 40.Geriau pirkti jautresni termoreguliatoriu kur daugiau sugraduoti,jie labai tiksliai reguoja i temperatura,turiu viena dar toki http://www.e-senukai.lt/santechnika-sil ... 806_2.html tai labai letai reguoja.mazas rašė: termoliaguliatoriu turi ir siurblis.tik jo veikimas atvirkštinis.jis isijungia pakilus temperaturai o tau reiketu jei nukrinta temperatura ,tada isijungia ir paleidzia ventiliatoriu,ar tikrai pades ventiliatorius juk galima ir paprasta kompini ventiliatoriu pasijungti bandymui.na o jei padeda tada dairytis i rimtesne konstrukcija.sekmes
neteko ardyti tokio termoreguliatoriaus tai nežinau k iek tu kontaktu yra.nesenai forume kažkas pardavinejo kažkoki tai termoliaguliatoriu.aišku ir po google pasidairius galima rasti.marko22 rašė:Tai tapati siurblio termoreguliatoriu eina padaryti ,kad dirbtu atvirksciai,tik laida reikia prie kito kontakto prisukt.Aisku geriau statyti atskira,nes geriau eis sureguliuoti,tarkim su vienu termoreguliatorium nustacius ant 50 ,ventiliatorius dirbs kol pakils iki 50 ,tada ventiliatorius issijungs,o siurblys prades dirbti.Butu geriau,kad ventiliatorius dirbtu iki 60 ,o siurblys gali pradeti suktis nuo 40.Geriau pirkti jautresni termoreguliatoriu kur daugiau sugraduoti,jie labai tiksliai reguoja i temperatura,turiu viena dar toki http://www.e-senukai.lt/santechnika-sil ... 806_2.html tai labai letai reguoja.mazas rašė: termoliaguliatoriu turi ir siurblis.tik jo veikimas atvirkštinis.jis isijungia pakilus temperaturai o tau reiketu jei nukrinta temperatura ,tada isijungia ir paleidzia ventiliatoriu,ar tikrai pades ventiliatorius juk galima ir paprasta kompini ventiliatoriu pasijungti bandymui.na o jei padeda tada dairytis i rimtesne konstrukcija.sekmes
Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių
